Pastatas, kuriame 2003 m. rugpjūčio 21-ąją duris atvėrė pramogų centras „Nesė Pramogų bankas“ bei sklypas, ant kurio jis pastatytas, turi gilią ir įdomią istoriją.

Veikė teismas

Sklypas buvo išplanuotas dar 1409 metais. Palyginti su kitais Klaipėdos senamiesčio sklypais, jis buvo mažesnis, nes iki XVIII a.  vidurio šiandieninėje Teatro aikštės teritorijoje buvo Danės atsišakojimo vandenys, pajungti pilies gynybai. Tuo metu Teatro gatvė vadinta Pūvančia, vėliau – Licenzijų vardu. Dabartinė Mėsininkų gatvė vadinta Auksakalių, vėliau – Nešėjų vardu.

Anuomet sklypas buvo padalintas į dvi dalis ir priklausė anglų kilmės pirkliams-reformatams. Sklypo dalies, esančios arčiau Teatro gatvės,  savininku buvo Liudvikas Simpsonas, žinomos uostamiestyje giminės, valdžiusios miško medžiagos uostą, lentpjūves, sandėlius ir namus, atstovas. Kita dalis priklausė Johanui Duglui.

Sklypo išplanavimas. XVIII a. vidurys
Šaltinis : J.Tatorius. Istorinių tyrimų medžiaga, 1986 m.

Spėjama, kad vėliau L. Simpsonas valdė abi sklypo dalis, nes 1826 m. valstybė  nupirko iš šio pirklio pastatytą namą ir įrengė  jame  teismo įstaigą.  Teismas veikė 28-erius metus, iki didžiojo gaisro 1854 m., kai sudegė visi sklype esantys statiniai.

Sandėliai ir bankas

Po kelerių metų  tame pačiame sklype valstybė pastate 2 sandėlius, dengtus čerpių stogais: ties Turgaus gatve, per visą sklypo ilgį iškilo Fachverkinis sandėlis, o prie Jono gatvės – medinis sandėlis.

Sklypo išplanavimas 1857 m.
Šaltinis : J.Tatorius. Istorinių tyrimų medžiaga, 1986 m.

1858 m.  Vyriausybės lėšomis buvo pastatytas mūrinis 2 aukštų, stačiakampio formos  mūrinis, Neo renesanso stiliaus pastatas su pusrūsiais ir  dvišlaičiu stogu. Jame įkurtas bankas.

Valstybinis bankas, 19 a. vidurys
Šaltinis: J.Tatorius. Senoji Klaipėda. 1994.

Po to, kai 1912 m. Teatro aikštėje buvo įrengtas fontanas Simono Dacho garbei, pagrindinės durys perkeltos į Teatro aikštės pusę. Senasis įėjimas buvo užmūrytas ir vestibiulio sąskaita praplėsta banko operacijų salė.  Senųjų durų vietoje padarytas langas, o virš jo – balkonas su metaline, jugendo stiliaus raižyta tvorele. Naująsias duris puošė vadinamosios Merkurijaus emblemos: lazda ir aplink ją apsivyniojusi gyvatė su dviem sparnais. Dar senovės graikai tikėjo, kad keliautojus, pirklius globoja Hermis – dievas, avintis auksiniais sandalais iš kurių kyšojo nedideli sparneliai.

Bankas  XX a. pabaigoje
Šaltinis: „Senoji Klaipėda. XIX – XX a.“. „Jansono“ leidykla, Klaipėda, 1995 m.

Iki 1923 m.  pastate veikė vokiečių valstybinis (kartais vadinamas karališkuoju) bankas, vėliau - Lietuvos valstybinio banko filialas. Po 1939 m. aneksijos vokiečiai šiai įstaigą vėl pavadino „Reichsbank“ – valstybiniu banku.
Be tarnybinių patalpų,  pastate buvo įrengti  butai banko vadovams, administracijos darbuotojams ir  tarnautojams.

Po Antrojo pasaulinio karo prie galinės pastato dalies įrengtas didelis priestatas, užstojęs  pagrindines duris.  Tuomet pastatas įgijo iki šiol išsaugotą fasado išvaizdą.

Sovietiniais laikais ir atkūrus Lietuvos nepriklausomybę pastate ir toliau veikė bankas.

Visos pramogos po vienu stogu

2002 m. rugsėjo 12 d.  pasirašius pirkimo sutartį tarp  „Bankas Hansa –LTB“  ir bendrovės „Nesė“ , vyko pastato vidaus rekonstrukcijos darbai.

Taip pastato fasadas atrodė 2002 m.

2003 m. vasarą pramogų ir laisvalaikio centras „Nesė Pramogų bankas“ atvėrė duris pirmiesiems lankytojams.

Rekonstruoto pastato interjeras buvo visiškai pakeistas, liko vos viena kita autentiška detalė. Vietoj pirmajam Klaipėdoje bankui priklausiusių garažų naujame priestate įsikūrė klubas „Nesė Relax“, banko saugyklos vietoje įrengtas baras „Perlas“. Tuomet pastate veikė lošimo automatų salonas ir kazino salė.  Nūdien salono vietoje sėkmingai veikia Kinų restoranas.